OI JŪS, GRYBAI GRYBAI…

Lietuvoje ruduo dažnai apibūdinamas kaip grybų metas, o grybauti, kaip anksčiau, taip ir dabar, mėgsta daugelis kaimo ir miesto žmonių. „Savaitgaliais dažnas miestelėnas keliasi kuo anksčiausiai dar su tamsa, kad […]
Kultūrinės veiklos vadybininkas (-ė) 0,5 etato terminuotam laikotarpiui

IEŠKOME BENDRADARBIO (-ĖS)! 🌿 Klaipėdos rajono etninės kultūros centras ieško kultūrinės veiklos vadybininko (-ės) 0,5 etato terminuotam laikotarpiui, kol darbuotoja grįš iš vaiko priežiūros atostogų. Planuojama darbo trukmė – nuo […]
Folkloro giedotojų ansamblis „Aisė“

Folkloro giedotojų ansamblio „Aisė“ repertuaro pagrindą sudaro lietuviškas liuteronų giesmių lobynas. Ansamblio vadovė – Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtoja, kalbininkė, prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė – išryškina folklorinę ansamblio kryptį, orientuotą ne […]
Folkloro ansamblis „Lažupis“

Folkloro ansamblis „Lažupis“ įsikūrė 1986 metais (tuometinė vadovė – Lilija Kerpienė). Ansamblyje 27 dalyviai, kurių dauguma – tradicinių amatų meistrai, kulinarinio paveldo žinovai. Kolektyvo repertuaro pagrindą sudaro žemaičių folkloras. Parengtos […]
Liepos mėnesio tradicijos

Liepos 10-oji – Septynių brolių miegančių diena. Lis ar nelis septynias savaites? Tikėta, kad pagal šios dienos orus galima spręsti, kokia gi toliau bus vasara. Jeigu tądien lis, galimai lietus […]
Iš lietuvininko Helmuto Lotužio vaizdingų posakių ir žodžių aruodo

Netoli Dovilų̃ esančiame Kisinių̃ kaime užaugusį ir iki šiol tėvų sodyboje gyvenantį Helmutą Lotužį galime vadinti Klaipėdos krašto brangakmeniu: jis puikiai moka vieną iš tradicinių Mažosios Lietuvos tarmių, pažįsta visus […]
Birželio mėnesio tradicijos

Senieji pavadinimai – biržis, sėjos, pūdymo, sėjinis, birželis, jaunis, beržinis, beržų; Junijis Devintinės Devintinės – kilnojama krikščioniška šventė, minima devintosios savaitės po šv. Velykų ketvirtadienį. Dar vadinamos Dievo kūno švente, […]
Gegužės mėnesio tradicijos

Gegužės mėnuo Mažojoje Lietuvoje vadintas Meiju, gegužiniu, o M. Pretorijaus leidiniuose – dar ir sultekiu. Kalendoriuje ,,Prūsiškos kalendros” (1897 m.) pateikiamas toks tikėjimas: ,,Meijo pašoliai yr iškadingi, jo vėjai ale […]
Sausio mėnesio tradicijos

Mažojoje Lietuvoje sausis dar vadintas januarijumi, pusčiumi, didžiuoju ragučiu. Buvo tikima, kad ,,rugiams januaryj žaliuojant, bus stoka juos rudenį dagojant. Jei Povilo dienoje nei sniego, nei lytaus, sekantis metas tūleriopas […]
Ką mums pasakoja klaipėdiškių frazeologizmai apie mirtį

Nuo seno žinonės mirtį suvokė kaip neišvengiamą dalyką, žvelgė į ją baimingai ir pagarbiai. Mirties paslaptis žadino žmonių vaizduotę, buvo mėginama paaiškinti daugybę nesuvokiamų dalykų, tad nenuostabu, kad yra tiek […]