Lažupis

Folkloro ansamblis „Lažupis“ įsikūrė 1986 metais (tuometinė vadovė – Lilija Kerpienė). Ansamblyje 27 dalyviai, kurių dauguma – tradicinių amatų meistrai, kulinarinio paveldo žinovai. Kolektyvo repertuaro pagrindą sudaro žemaičių folkloras. Parengtos šios folkloro programos: „Rugio kelias“, „Lino kelias“, „Sudagojom Dievo dovanas“, folkloro spektakliai „Žemaitiškos vestuvės“, „Pamario žemaičių krikštynos“. Išleistos trys DVD plokštelės: 2007 m. – „Žemaitiškos vestuvės“, 2009 m. – „Pamario žemaičių krikštynos” ir 2011 m. – „Kai aš buvau mažutėlis“. Publikuotas internetinis leidinys „Žemaičių Kalvarijos kalnai”. Lažupiui priskirta I kategorija.

Nuo 2022 metų kolektyvui vadovauja Monika Norgėlienė. Kolektyvas koncertuoja įvairiuose Klaipėdos rajono bei kitų Lietuvos miestų renginiuose, šventėse, festivaliuose. Ansamblį sudaro įvairių regionų žmonės. Vieni jų gerai moka savo krašto tarmę ir žino papročius, kiti norėtų to išmokti, o visus vienija meilė liaudies dainai ir šokiui. Ansamblis dainuoja dainas, šoka šokius, žaidžia žaidimus, švenčia kalendorines šventes, rengia koncertus ir vakarones. Visi ansamblio dalyviai veda dainas.

Panašios naujienos

Folkloro giedotojų ansamblis „Aisė“

Folkloro giedotojų ansamblio „Aisė“ repertuaro pagrindą sudaro lietuviškas liuteronų giesmių lobynas. Ansamblio vadovė – Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtoja, kalbininkė, prof.

Liepos mėnesio tradicijos

Liepos 10-oji – Septynių brolių miegančių diena. Lis ar nelis septynias savaites? Tikėta, kad pagal šios dienos orus galima spręsti,

Iš lietuvininko Helmuto Lotužio vaizdingų posakių ir žodžių aruodo

Netoli Dovilų̃ esančiame Kisinių̃ kaime užaugusį ir iki šiol tėvų sodyboje gyvenantį Helmutą Lotužį galime vadinti Klaipėdos krašto brangakmeniu: jis

Birželio mėnesio tradicijos

Senieji pavadinimai – biržis, sėjos, pūdymo, sėjinis, birželis, jaunis, beržinis, beržų; Junijis Devintinės Devintinės – kilnojama krikščioniška šventė, minima devintosios

Gegužės mėnesio tradicijos

Gegužės mėnuo Mažojoje Lietuvoje vadintas Meiju, gegužiniu, o M. Pretorijaus leidiniuose – dar ir sultekiu. Kalendoriuje ,,Prūsiškos kalendros” (1897 m.)

Sausio mėnesio tradicijos

Mažojoje Lietuvoje sausis dar vadintas januarijumi, pusčiumi, didžiuoju ragučiu. Buvo tikima, kad ,,rugiams januaryj žaliuojant, bus stoka juos rudenį dagojant.