Tradicinės kalendorinės šventės

Mažojoje Lietuvoje sausis dar vadintas januarijumi, pusčiumi, didžiuoju ragučiu. Buvo tikima, kad ,,rugiams januaryj žaliuojant, bus stoka juos rudenį dagojant. Jei Povilo dienoje nei sniego, nei lytaus, sekantis metas tūleriopas

Liepos 10-oji – Septynių brolių miegančių diena. Lis ar nelis septynias savaites? Tikėta, kad pagal šios dienos orus galima spręsti, kokia gi toliau bus vasara. Jeigu tądien lis, galimai lietus

Mažojoje Lietuvoje kovas dar vadintas Mercu, karveliniu, balandiniu (balandų) mėnesiu. Sakyta:„Gandras pavasarį jūds – šlapi vasara bus.“„Jei pavasarį pirmoji perkūnija nuo žemės (pietų, pietvakarių), tai geri derliai bus. Jei iš

Gegužės mėnuo Mažojoje Lietuvoje vadintas Meiju, gegužiniu, o M. Pretorijaus leidiniuose – dar ir sultekiu. Kalendoriuje ,,Prūsiškos kalendros” (1897 m.) pateikiamas toks tikėjimas: ,,Meijo pašoliai yr iškadingi, jo vėjai ale

Senieji pavadinimai – biržis, sėjos, pūdymo, sėjinis, birželis, jaunis, beržinis, beržų; Junijis Devintinės Devintinės – kilnojama krikščioniška šventė, minima devintosios savaitės po šv. Velykų ketvirtadienį. Dar vadinamos Dievo kūno švente,

Mažojoje Lietuvoje balandis vadintas Apriliumi, sultekiu, gegužiniu. Čia leistuose kalendoriuose randamas ir mildvinio pavadinimas, kurį etnologas L. Klimka sieja su sula, vadinta deivės Mildos vynu. (L. Klimka, 2013, p. 64).