Ką mums pasakoja klaipėdiškių frazeologizmai apie mirtį
Nuo seno žinonės mirtį suvokė kaip neišvengiamą dalyką, žvelgė į ją baimingai ir pagarbiai. Mirties paslaptis žadino žmonių vaizduotę, buvo mėginama paaiškinti daugybę nesuvokiamų dalykų, tad nenuostabu, kad yra tiek
Augmeniai jau žaliuo…
Pavasaris… Kaip pasakytų senieji doviliškiai, augmeniai jau žaliuo… Pasižvalgykime į Mažosios Lietuvos etnografinio regiono senųjų gyventojų, kuriuos įvairiai vadiname – lietuvininkais, mažlietuviais, klaipėdiškiais, šišioniškiais – daržą… Ir sužinokime ne tik
***
Klaipėdos rajono etninės kultūros centras vykdo nuoseklius Klaipėdos rajono ir Žemaitijos etninės kultūros tyrimus, siekdamas išsaugoti, aktualizuoti ir skleisti šio regiono savitumą. Centro specialistai tiria ir fiksuoja tradicinius kalbinius reiškinius – tarmes, šnektas ir pašnektes, vietovardžius, asmenvardžius, pravardes, gentivardžius (giminės narių pavadinimus), teonimus, mitinių būtybių vardus, liaudiškąją terminiją, liaudies etimologiją ir kitus kalbinės raiškos elementus.
Ypatingas dėmesys skiriamas tradicinei kalbėsenai – gyvai regiono žmonių kalbos tradicijai, jos intonacijai, žodynui ir išraiškos būdams, kurie atspindi vietos tapatybę ir kultūrinį paveldą. Tyrimų rezultatai pristatomi renginiuose, leidiniuose, edukacinėse veiklose bei bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis ir mokslo institucijomis.
Centras siekia ne tik kaupti ir sisteminti šiuos duomenis, bet ir komunikuoti juos visuomenei, skatinti domėjimąsi savo krašto kalbine bei kultūrine tradicija ir stiprinti Žemaitijos bei Mažosios Lietuvos etninės tapatybės išsaugojimą.