Centro specialistai renka, sistemina ir analizuoja duomenis apie tradicinį kraštovaizdį, gyvenvietes – kaimus, sodybas, miestelius – bei jų išsidėstymo ypatumus. Dėmesys skiriamas statiniams: gyvenamiesiems namams, tvartams, kluonams, kitiems ūkiniams pastatams ir sakralinės paskirties objektams, atskleidžiantiems vietos architektūros savitumą bei estetiką.
Tyrimuose apimama ir sodybos aplinka – darželiai, sodai, kiemo planas, mažoji architektūra (šuliniai, tvoros, vartai), taip pat lieptai, tiltai, kapinės ir kiti tradicinės aplinkos elementai, atspindintys vietos žmonių gyvenimo būdą bei dvasinį pasaulį.
Centras renka medžiagą ir iš archyvų, sistemina senesnius užrašymus, brėžinius, nuotraukas, kartu skleidžia kitų autorių bei tyrėjų darbus, nagrinėjančius Klaipėdos rajono, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos tradicinę architektūrą bei kraštovaizdžio kultūrą.
Ši veikla siekia ne tik išsaugoti istorinę atmintį, bet ir skatinti tradicinės aplinkos principų tęstinumą šiandien – šiuolaikiniame kaimo planavime, kraštovaizdžio formavime ir kultūros projektuose. Tokiu būdu tradicinė gyvenamoji aplinka suvokiama kaip gyvas paveldas, įkvepiantis darnų ryšį tarp žmogaus, gamtos ir kultūros.