Klaipėdos rajono etninės kultūros centras tiria ir fiksuoja Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos sakytinį folklorą, kuris atspindi gyvąsias žmonių pasakojimo tradicijas, pasaulėjautą ir vertybes. Tyrimų laukas apima pasakojamąją tautosaką – pasakas, sakmes, legendas, padavimus, pasakojimus, anekdotus ir kitus žanrus, atskleidžiančius vietos bendruomenių pasaulėvaizdį bei santykį su aplinka.
Kartu renkama ir analizuojama retorinė tautosaka – oracijos, tostai, sveikinimai, linkėjimai, atminimai ir kiti žodiniai palinkėjimų bei pagerbimo tekstai, liudijantys regiono kalbinės raiškos grožį ir tradicinį etiketo suvokimą.
Ne mažiau svarbi tyrimų kryptis – smulkioji tautosaka, apimanti patarles, mįsles, priežodžius, posakius, greitakalbes, skaičiuotes, maldeles ir kitus trumpuosius žanrus, išsaugojusius liaudišką išmintį bei humoro jausmą.
Centro specialistai domisi pasakojimo būdais, stiliumi ir lokalinėmis pasakojimo tradicijomis, siekia išsaugoti autentišką pasakojimo manierą, balsą ir regioninę raišką. Surinkta medžiaga tampa svarbia Klaipėdos rajono kultūrinės atminties dalimi, o jos sklaida – renginiuose, leidiniuose ir edukacinėse programose – padeda stiprinti vietos tapatybę ir gyvąjį folkloro tęstinumą.