Konferencija | „Etninės kultūros iššūkiai praktikoje: susidūrimai“
📚 Kviečiame į mokslinę konferenciją „Etninės kultūros iššūkiai praktikoje: susidūrimai“
Spalio 15 d. Klaipėdos rajono etninės kultūros centre vyks mokslinė konferencija, kurioje bus nagrinėjama, kaip tradicinė kultūra veikia ir kinta šiuolaikiniame globaliame kultūriniame kontekste.
Konferencijoje dėmesys bus skiriamas:
🔹 tradicijų transformacijoms;
🔹 kultūrinių sluoksnių sąveikai;
🔹 švenčių ir simbolių reinterpretacijoms;
🔹 kultūrinio jautrumo klausimams;
🔹 regioninės tapatybės kaitai;
🔹 prigimtinės kultūros raiškai šiuolaikinėje kūryboje.
Pranešimuose bus keliami klausimai apie Helovino ir Vėlinių santykį, Užgavėnių tradicijų kaitą ir jų vertinimą šiandien, skirtingų etnografinių regionų ir tarmių ryšius, taip pat tradicinės kultūros raišką šiuolaikinėje muzikos terpėje.
Pranešimus skaitys humanitarinių mokslų daktarės Jūratė Lubienė, Vita Džekčioriūtė-Medeišienė, Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir doktorantė Irma Žąsytienė.
📅 Data – spalio 15 d.
🕙 Pradžia – 10.00 val.
📍 Vieta – Klaipėdos rajono etninės kultūros centras
📝 Registracija:
https://forms.gle/35UZxJAAiVKRQfFS6
Norinčiuosius gauti Klaipėdos rajono švietimo centro kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą maloniai prašome prisidėti prie konferencijos organizavimo ir skirti 5 Eur paramą:
Gavėjas – Klaipėdos rajono etninės kultūros centras
Įstaigos kodas – 300077665
Sąskaita – LT81 4010 0402 0004 9299
Mokėjimo paskirtis – „Parama konferencijai, dalyvio vardas ir pavardė“
Dalyvauti ir įsitraukti į diskusijas kviečiame kultūros įstaigų darbuotojus, bendruomenių narius bei visus, besidominčius etnine kultūra ir jos vieta šiuolaikiniame pasaulyje.
Projektą finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė.
Daugiau informacijos:
PROGRAMA
9:30 – 10:00
Dalyvių registracija ir ryto kava
10:00 – 10:10
Konferencijos atidarymas – sveikinimo žodis.
I DALIS. REGIONINĖ TAPATYBĖ IR TRADICIJŲ KAITA
Moderuoja hum. m. dr. Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė
10:10 – 10:50
Hum. m. dr. Irma Žąsytienė
Užgavėnių personažų kaita XX a. pab. – XXI a. pr. Žemaitijoje
30 min. pranešimas + 10 min. diskusija
10:50 – 11:30
Hum. m. dr. Jūratė Lubienė, Klaipėdos rajono etninės kultūros centras
Klaipėdos rajonas: du etnografiniai regionai, viena tarmė?
30 min. pranešimas + 10 min. diskusija
11:30–12:00
Kavos pertrauka
II DALIS. TRADICIJA IR ŠIUOLAIKINĖ KULTŪRA: KŪRYBA IR PASAULĖJAUTA
Moderuoja hum. m. dr. Jonas Tilvikas
12:00–12:40
Hum. m. dr. Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė, Klaipėdos rajono etninės kultūros centras
Prigimtinė kultūra šiuolaikinėje globaliojoje kultūrinėje terpėje: muzikos kūrybos atvejis
30 min. pranešimas + 10 min. diskusija
12:40–13:20
Hum. m. dr. Vita Džekčioriūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
„Advento metu sutemus negalima žiūrėt per langą“: apie baimes ir bauginimus lietuvių pasaulėjautoje
30 min. pranešimas + 10 min. diskusija
13:20–13:40
Baigiamoji diskusija ir konferencijos apibendrinimas
Moderuoja hum. m. dr. Jonas Tilvikas
13:40–14:15
Trumpa ekskursija po Klaipėdos rajono etninės kultūros centrą su eksponuojamų parodų pristatymu.
Hum. m. dr. Irma Žąsytienė
„Užgavėnių personažų kaita XX a. pab. – XXI a. pr. Žemaitijoje“
Pranešime analizuojama XX a. pabaigos – XXI a. pradžios Užgavėnių personažų kaita Žemaitijoje, atskleidžiant tradicijos tęstinumo ir transformacijos procesus. Remiantis tyrimo medžiaga, išskiriamos kelios pagrindinės kaitos kryptys: tradicinių personažų išlikimas, jų funkcijų aktualizavimas, naujų profesinių ir politinių personažų atsiradimas bei kai kurių istoriškai susiformavusių veikėjų perinterpretavimas ar atsisakymas. Parodoma, kad stabiliausi personažai – Lašininis, Kanapinis, velniai, raganos, ubagai, dalis zoomorfinių veikėjų – išlaiko tradicinį karnavalinės inversijos principą, tačiau jų vaizdavimas ir atliekami vaidmenys prisitaiko prie šiuolaikinės socialinės aplinkos. Ypač dinamiškai kinta profesiniai personažai, o XXI a. vis ryškesnė tampa politinių, žiniasklaidos ir visuomenės aktualijų įtaka. Atskirai aptariama kitataučių personažų transformacija, susijusi su kintančiu etninių stereotipų vertinimu. Daroma išvada, kad personažų kaita Žemaitijos Užgavėnėse yra ne tradicijos nykimo, bet jos gebėjimo prisitaikyti prie kintančio socialinio ir kultūrinio konteksto požymis.
Hum. m. dr. Jūratė Lubienė, Klaipėdos rajono etninės kultūros centras
Klaipėdos rajonas: du etnografiniai regionai, viena tarmė?
Pranešime glaustai pristatomi Klaipėdos rajone esantys du etnografiniai regionai – Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Pasitelkiant originalų žemėlapį apžvelgiamos jų geografinės ribos. Plačiau supažindinama su Mažosios Lietuvos ir jos gyventojų etninę tapatybę įvardijančiais pavadinimais, jų istorija, daugiareikšmiškumu, dėl kurio neretai kyla karštų diskusijų. Remiantis įtaigiais pavyzdžiais išryškinami abiejų etnografinių regionų tarminės kalbos (kartu ir pasaulio suvokimo) skirtumai ir panašumai, akcentuojamas mokslinio ir populiariojo tarmių įvardijimo santykis, žemaičių tarmės pavadinimo problemiškumas pavadinant lietuvininkų, klaipėdiškių kalbą.
Hum. m. dr. Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė, Klaipėdos rajono etninės kultūros centras
Prigimtinė kultūra šiuolaikinėje globaliojoje kultūrinėje terpėje: muzikos kūrybos atvejis
Džiugina, o ir ramina, kad muzikos, kurioje atpažįstami įvairūs lietuviškosios kultūros sluoksniai ir ženklai, tebegausėja – ji sklinda, dalosi raiškos ir patyrimo būdais. Pokalbiuose su tokios muzikos autoriais išryškėja bendruomeniškumo, dvasinių patirčių, aplinkos ir savęs paties suvokimo siekis (nebūtinai intencionalus, kalba išreikštas ar net pačių suvoktas). To siekiama ne tik asmeniškai – šitos patirtinės atmosferos ir aplinkos kuriamos ir kitiems – per pačią muziką, performansus, sambūrius ir ritualus renginiuose, festivaliuose, skirtingo pobūdžio erdvėse.
Kokiais tiesioginiais ir kokiais neakivaizdiniais būdais reiškiasi prigimtinė lietuviškoji kultūra šiandien? Kodėl į ją gręžiamasi tiek sąmoningai, tiek intuityviai ir ką tai atskleidžia apie šiuolaikinį žmogų? Galų gale, ar visuomet reikia dairytis atgal, o gal kai kas tebėra čia pat?
Hum. m. dr. Vita Džekčioriūtė, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
„Advento metu sutemus negalima žiūrėt per langą“: apie baimes ir bauginimus lietuvių pasaulėjautoje
Baimė, kaip ypač stipri emocija, turi savitą raišką kiekvienoje kultūroje. Pranešimu siekiama aptarti kaip baimė skirtingomis formomis ir įvairiomis folkloro praktikomis reiškiasi lietuvių pasaulėjautoje. Pirmiausia pristatomos tradiciniame pasaulėvaizdyje, apimančiame XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės laikotarpį, kultūriškai reglamentuotos su baime susijusios praktikos – vaikų gąsdinimai ir suaugusiųjų vieni kitų bauginimai. Taip pat svarstoma, kiek su baime susijusios praktikos galėjo būti kultūriškai priimtinos, o kiek nebe, ir tapdavo ligos – išgąsčio – psichofizine išraiška. Antroji pranešimo dalis skirta šiuolaikinėms su baime susijusioms folkloro praktikoms. Trumpai pristatoma Helovino raiška Lietuvoje. Ši šventė lyginama su tradicine lietuvių ryšio su mirusiais palaikymo švente – Vėlinėmis. Pranešimo pabaigoje svarstoma, kokią reikšmę ir kokias funkcijas atlieka su baime susijusios folkloro praktikos. Bandoma atsakyti į šiuos klausimus: kodėl to reikia? Ką išreiškia potraukis baugintis ir bauginti kitus? Kokį santykį tai kuria su mirtimi ir mirusiųjų pasauliu?