BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Klaipėdos rajono Etninės Kultūros Centras - ECPv6.15.13//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Klaipėdos rajono Etninės Kultūros Centras
X-ORIGINAL-URL:https://etnodovilai.lt
X-WR-CALDESC:Klaipėdos rajono Etninės Kultūros Centras renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20250330T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20251026T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20260329T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20261025T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20270328T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20271031T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20261007T130000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20261007T150000
DTSTAMP:20261007T183742
CREATED:20261007T084425Z
LAST-MODIFIED:20261007T084425Z
UID:2729-1791378000-1791385200@etnodovilai.lt
SUMMARY:Paskaita I „Lietuviškos kanklės: formų\, skambesio ir tradicijų įvairovė“
DESCRIPTION:Paskaita „Lietuviškos kanklės: formų\, skambesio ir tradicijų įvairovė“\n\n\n2026-ieji – Kanklių metai. Tai puiki proga iš arčiau pažinti vieną savičiausių lietuvių tradicinių muzikos instrumentų.\n\n\nSpalio 7 d. 13 val. Švietimo centras kartu su kitais jungtinio etninės kultūros projekto „Kai prabyla kanklės“ partneriais organizuoja paskaitą „Lietuviškos kanklės: formų\, skambesio ir tradicijų įvairovė“\, kurią skaitys dr. Lina Petrošienė\, Klaipėdos universiteto profesorė\, Mažosios Lietuvos muzikinio folkloro tyrėja.\n\n\nRenginio vieta – Klaipėdos rajono etninės kultūros centras (Gargždų g. 1\, Dovilai).\n\n\nPaskaitoje susipažinsime su skirtingų Lietuvos regionų kanklėmis\, jų formomis\, skambesiu ir kankliavimo tradicijomis. Daugiau dėmesio bus skiriama Mažosios Lietuvos kanklėms ir naujausioms žinioms apie jas.\nXVII a. iš Karaliaučiaus į Kopenhagą atsiųstos lietuviškos kanklės ir keturi pučiamieji instrumentai pateko į garsaus danų gydytojo ir kolekcininko Ole Wormo „keistenybių kambarį“. Kanklių atvaizdas „Museum Wormianum“ (1655) kataloge laikomas ankstyviausiu žinomu Baltijos kanklių tipo instrumentų ikonografiniu liudijimu. Paskaitoje paaiškės\, kaip šios kanklės pasiekė Kopenhagą\, kas buvo susijęs su jų kelione ir koks jų likimas.\n\n\nRenginį iš dalies finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė.\n\n\nProjektą „Kai prabyla kanklės“ įgyvendinančios įstaigos: Gargždų lopšeliai-darželiai „Ąžuoliukas“ ir „Naminukas“\, Klaipėdos r. Dovilų pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrius\, Klaipėdos rajono švietimo centras ir Klaipėdos rajono etninės kultūros centras
URL:https://etnodovilai.lt/renginys/paskaita-i-lietuviskos-kankles-formu-skambesio-ir-tradiciju-ivairove/
LOCATION:Klaipėdos rajono etninės kultūros centras\, Dovilų etninės kultūros centras\, Dovilai\, Lithuania
CATEGORIES:Mokslinė konferencija,Mokymai
ORGANIZER;CN="Klaip%C4%97dos Rajono Etnin%C4%97s Kult%C5%ABros Centras":MAILTO:info@etnodovilai.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20261015T100000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20261015T150000
DTSTAMP:20261007T183742
CREATED:20260922T112701Z
LAST-MODIFIED:20261007T082829Z
UID:2669-1792058400-1792076400@etnodovilai.lt
SUMMARY:Konferencija | „Etninės kultūros iššūkiai praktikoje: susidūrimai“
DESCRIPTION:📚 Kviečiame į mokslinę konferenciją „Etninės kultūros iššūkiai praktikoje: susidūrimai“ \nSpalio 15 d. Klaipėdos rajono etninės kultūros centre vyks mokslinė konferencija\, kurioje bus nagrinėjama\, kaip tradicinė kultūra veikia ir kinta šiuolaikiniame globaliame kultūriniame kontekste. \nKonferencijoje dėmesys bus skiriamas: \n 🔹 tradicijų transformacijoms;\n 🔹 kultūrinių sluoksnių sąveikai;\n 🔹 švenčių ir simbolių reinterpretacijoms;\n 🔹 kultūrinio jautrumo klausimams;\n 🔹 regioninės tapatybės kaitai;\n 🔹 prigimtinės kultūros raiškai šiuolaikinėje kūryboje. \nPranešimuose bus keliami klausimai apie Helovino ir Vėlinių santykį\, Užgavėnių tradicijų kaitą ir jų vertinimą šiandien\, skirtingų etnografinių regionų ir tarmių ryšius\, taip pat tradicinės kultūros raišką šiuolaikinėje muzikos terpėje. \nPranešimus skaitys humanitarinių mokslų daktarės Jūratė Lubienė\, Vita Džekčioriūtė-Medeišienė\, Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė ir doktorantė Irma Žąsytienė. \n📅 Data – spalio 15 d.\n 🕙 Pradžia – 10.00 val.\n 📍 Vieta – Klaipėdos rajono etninės kultūros centras \n📝 Registracija:\n https://forms.gle/35UZxJAAiVKRQfFS6 \nNorinčiuosius gauti Klaipėdos rajono švietimo centro kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą maloniai prašome prisidėti prie konferencijos organizavimo ir skirti 5 Eur paramą: \nGavėjas – Klaipėdos rajono etninės kultūros centras\nĮstaigos kodas – 300077665\nSąskaita – LT81 4010 0402 0004 9299\nMokėjimo paskirtis – „Parama konferencijai\, dalyvio vardas ir pavardė“ \n  \nDalyvauti ir įsitraukti į diskusijas kviečiame kultūros įstaigų darbuotojus\, bendruomenių narius bei visus\, besidominčius etnine kultūra ir jos vieta šiuolaikiniame pasaulyje. \nProjektą finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė. \n  \nDaugiau informacijos: \n  \nPROGRAMA \n9:30 – 10:00\nDalyvių registracija ir ryto kava \n10:00 – 10:10\nKonferencijos atidarymas – sveikinimo žodis. \nI DALIS. REGIONINĖ TAPATYBĖ IR TRADICIJŲ KAITA\nModeruoja hum. m. dr. Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė \n10:10 – 10:50\nHum. m. dr. Irma Žąsytienė\nUžgavėnių personažų kaita XX a. pab. – XXI a. pr. Žemaitijoje\n30 min. pranešimas + 10 min. diskusija \n10:50 – 11:30\nHum. m. dr. Jūratė Lubienė\, Klaipėdos rajono etninės kultūros centras\nKlaipėdos rajonas: du etnografiniai regionai\, viena tarmė?\n30 min. pranešimas + 10 min. diskusija \n  \n11:30–12:00\nKavos pertrauka \n  \nII DALIS. TRADICIJA IR ŠIUOLAIKINĖ KULTŪRA: KŪRYBA IR PASAULĖJAUTA\nModeruoja hum. m. dr. Jonas Tilvikas \n12:00–12:40\nHum. m. dr. Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė\, Klaipėdos rajono etninės kultūros centras\nPrigimtinė kultūra šiuolaikinėje globaliojoje kultūrinėje terpėje: muzikos kūrybos atvejis\n30 min. pranešimas + 10 min. diskusija \n12:40–13:20\nHum. m. dr. Vita Džekčioriūtė\, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas\n„Advento metu sutemus negalima žiūrėt per langą“: apie baimes ir bauginimus lietuvių pasaulėjautoje\n30 min. pranešimas + 10 min. diskusija \n13:20–13:40\nBaigiamoji diskusija ir konferencijos apibendrinimas\nModeruoja hum. m. dr. Jonas Tilvikas \n13:40–14:15\nTrumpa ekskursija po Klaipėdos rajono etninės kultūros centrą su eksponuojamų parodų pristatymu. \n  \n  \n  \nHum. m. dr. Irma Žąsytienė \n„Užgavėnių personažų kaita XX a. pab. – XXI a. pr. Žemaitijoje“ \n  \nPranešime analizuojama XX a. pabaigos – XXI a. pradžios Užgavėnių personažų kaita Žemaitijoje\, atskleidžiant tradicijos tęstinumo ir transformacijos procesus. Remiantis tyrimo medžiaga\, išskiriamos kelios pagrindinės kaitos kryptys: tradicinių personažų išlikimas\, jų funkcijų aktualizavimas\, naujų profesinių ir politinių personažų atsiradimas bei kai kurių istoriškai susiformavusių veikėjų perinterpretavimas ar atsisakymas. Parodoma\, kad stabiliausi personažai – Lašininis\, Kanapinis\, velniai\, raganos\, ubagai\, dalis zoomorfinių veikėjų – išlaiko tradicinį karnavalinės inversijos principą\, tačiau jų vaizdavimas ir atliekami vaidmenys prisitaiko prie šiuolaikinės socialinės aplinkos. Ypač dinamiškai kinta profesiniai personažai\, o XXI a. vis ryškesnė tampa politinių\, žiniasklaidos ir visuomenės aktualijų įtaka. Atskirai aptariama kitataučių personažų transformacija\, susijusi su kintančiu etninių stereotipų vertinimu. Daroma išvada\, kad personažų kaita Žemaitijos Užgavėnėse yra ne tradicijos nykimo\, bet jos gebėjimo prisitaikyti prie kintančio socialinio ir kultūrinio konteksto požymis. \n  \nHum. m. dr. Jūratė Lubienė\, Klaipėdos rajono etninės kultūros centras \nKlaipėdos rajonas: du etnografiniai regionai\, viena tarmė? \n  \nPranešime glaustai pristatomi Klaipėdos rajone esantys du etnografiniai regionai – Mažoji Lietuva ir Žemaitija. Pasitelkiant originalų žemėlapį apžvelgiamos jų geografinės ribos. Plačiau supažindinama su Mažosios Lietuvos ir jos gyventojų etninę tapatybę įvardijančiais pavadinimais\, jų istorija\, daugiareikšmiškumu\, dėl kurio neretai kyla karštų diskusijų. Remiantis įtaigiais pavyzdžiais išryškinami abiejų etnografinių regionų tarminės kalbos (kartu ir pasaulio suvokimo) skirtumai ir panašumai\, akcentuojamas mokslinio ir populiariojo tarmių įvardijimo santykis\, žemaičių tarmės pavadinimo problemiškumas pavadinant lietuvininkų\, klaipėdiškių kalbą. \n  \n  \nHum. m. dr. Eglė Gelažiūtė-Pranevičienė\, Klaipėdos rajono etninės kultūros centras \nPrigimtinė kultūra šiuolaikinėje globaliojoje kultūrinėje terpėje: muzikos kūrybos atvejis \n  \nDžiugina\, o ir ramina\, kad muzikos\, kurioje atpažįstami įvairūs lietuviškosios kultūros sluoksniai ir ženklai\, tebegausėja – ji sklinda\, dalosi raiškos ir patyrimo būdais. Pokalbiuose su tokios muzikos autoriais išryškėja bendruomeniškumo\, dvasinių patirčių\, aplinkos ir savęs paties suvokimo siekis (nebūtinai intencionalus\, kalba išreikštas ar net pačių suvoktas). To siekiama ne tik asmeniškai – šitos patirtinės atmosferos ir aplinkos kuriamos ir kitiems – per pačią muziką\, performansus\, sambūrius ir ritualus renginiuose\, festivaliuose\, skirtingo pobūdžio erdvėse. \nKokiais tiesioginiais ir kokiais neakivaizdiniais būdais reiškiasi prigimtinė lietuviškoji kultūra šiandien? Kodėl į ją gręžiamasi tiek sąmoningai\, tiek intuityviai ir ką tai atskleidžia apie šiuolaikinį žmogų? Galų gale\, ar visuomet reikia dairytis atgal\, o gal kai kas tebėra čia pat? \n  \nHum. m. dr. Vita Džekčioriūtė\, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas \n„Advento metu sutemus negalima žiūrėt per langą“: apie baimes ir bauginimus lietuvių pasaulėjautoje  \n  \nBaimė\, kaip ypač stipri emocija\, turi savitą raišką kiekvienoje kultūroje. Pranešimu siekiama aptarti kaip baimė skirtingomis formomis ir įvairiomis folkloro praktikomis reiškiasi lietuvių pasaulėjautoje. Pirmiausia pristatomos tradiciniame pasaulėvaizdyje\, apimančiame XIX a. pabaigos – XX a. pirmosios pusės laikotarpį\, kultūriškai reglamentuotos su baime susijusios praktikos – vaikų gąsdinimai ir suaugusiųjų vieni kitų bauginimai. Taip pat svarstoma\, kiek su baime susijusios praktikos galėjo būti kultūriškai priimtinos\, o kiek nebe\, ir tapdavo ligos – išgąsčio – psichofizine išraiška. Antroji pranešimo dalis skirta šiuolaikinėms su baime susijusioms folkloro praktikoms. Trumpai pristatoma Helovino raiška Lietuvoje. Ši šventė lyginama su tradicine lietuvių ryšio su mirusiais palaikymo švente – Vėlinėmis. Pranešimo pabaigoje svarstoma\, kokią reikšmę ir kokias funkcijas atlieka su baime susijusios folkloro praktikos. Bandoma atsakyti į šiuos klausimus: kodėl to reikia? Ką išreiškia potraukis baugintis ir bauginti kitus? Kokį santykį tai kuria su mirtimi ir mirusiųjų pasauliu? \n  \n  \n  \n 
URL:https://etnodovilai.lt/renginys/kvieciame-i-moksline-konferencija-etnines-kulturos-issukiai-praktikoje-susidurimai/
LOCATION:Klaipėdos rajono etninės kultūros centras\, Dovilų etninės kultūros centras\, Dovilai\, Lithuania
CATEGORIES:Mokslinė konferencija,Mokymai
ATTACH;FMTTYPE=image/png:https://etnodovilai.lt/wp-content/uploads/2026/09/„EtninES-kulturos-issUkiai-praktikoje-Susidurimai-1.png
ORGANIZER;CN="Klaip%C4%97dos Rajono Etnin%C4%97s Kult%C5%ABros Centras":MAILTO:info@etnodovilai.lt
END:VEVENT
END:VCALENDAR