BEGIN:VCALENDAR
VERSION:2.0
PRODID:-//Klaipėdos rajono Etninės Kultūros Centras - ECPv6.15.13//NONSGML v1.0//EN
CALSCALE:GREGORIAN
METHOD:PUBLISH
X-WR-CALNAME:Klaipėdos rajono Etninės Kultūros Centras
X-ORIGINAL-URL:https://etnodovilai.lt
X-WR-CALDESC:Klaipėdos rajono Etninės Kultūros Centras renginiai
REFRESH-INTERVAL;VALUE=DURATION:PT1H
X-Robots-Tag:noindex
X-PUBLISHED-TTL:PT1H
BEGIN:VTIMEZONE
TZID:Europe/Vilnius
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20250330T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20251026T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20260329T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20261025T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20270328T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20271031T010000
END:STANDARD
BEGIN:DAYLIGHT
TZOFFSETFROM:+0200
TZOFFSETTO:+0300
TZNAME:EEST
DTSTART:20280326T010000
END:DAYLIGHT
BEGIN:STANDARD
TZOFFSETFROM:+0300
TZOFFSETTO:+0200
TZNAME:EET
DTSTART:20281029T010000
END:STANDARD
END:VTIMEZONE
BEGIN:VEVENT
DTSTART;VALUE=DATE:20260831
DTEND;VALUE=DATE:20270301
DTSTAMP:20261117T022453
CREATED:20260831T082700Z
LAST-MODIFIED:20260929T103406Z
UID:2595-1788134400-1803859199@etnodovilai.lt
SUMMARY:Paroda | „Sutverta Majoro“
DESCRIPTION:„Sutverta Majoro“ \n  \nParoda „Sutverta Majoro“ pristato žymaus Klaipėdos krašto tautodailininko\, medžio drožėjo ir monumentaliosios medinės skulptūros meistro Vytauto Majoro (1930–2006) kūrybą. \nMenininko gyvenimą paženklino sudėtinga XX a. Lietuvos istorija. Dar būdamas gimnazistas jis buvo suimtas už dalyvavimą antisovietinėje rezistencinėje veikloje ir ilgus metus praleido lageriuose. Sugrįžęs į Lietuvą baigė Telšių taikomosios dailės mokyklą ir savo gyvenimą paskyrė kūrybai. \nMajoro darbuose susipina lietuvių liaudies meno tradicijos\, istorinė atmintis\, sakraliniai ir mitologiniai motyvai. Jo medžio skulptūros pasižymi išraiškingomis formomis\, simboliškumu ir savita autoriaus pasaulėjauta. \n„Sutverta Majoro“ kviečia iš arti pažinti meistro kūrybą ir žmogų\, kurio darbuose gyva Lietuvos istorija\, tradicija ir medžio dvasia. \n 
URL:https://etnodovilai.lt/renginys/paroda-sutverta-majoro/
LOCATION:Klaipėdos rajono etninės kultūros centras\, Dovilų etninės kultūros centras\, Dovilai\, Lithuania
ATTACH;FMTTYPE=image/jpeg:https://etnodovilai.lt/wp-content/uploads/2026/08/584884519_1296272502300896_1131111171743766100_n-1.jpg
ORGANIZER;CN="Klaip%C4%97dos Rajono Etnin%C4%97s Kult%C5%ABros Centras":MAILTO:info@etnodovilai.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20261028T160000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20270106T170000
DTSTAMP:20261117T022453
CREATED:20261020T141650Z
LAST-MODIFIED:20261021T103520Z
UID:2843-1793203200-1799254800@etnodovilai.lt
SUMMARY:Paroda | GYVYBĖS MEDŽIAI / KRIKŠTAI / KRYŽIAI/ ŠVENTIEJI
DESCRIPTION:PARODA\nGYVYBĖS MEDŽIAI / KRIKŠTAI / KRYŽIAI / ŠVENTIEJI \n2026 m. spalio 29 d. 16.00 val. kviečiame į parodos atidarymą Klaipėdos rajono etninės kultūros centre\, Gargždų g. 1\, Doviluose. \nArtėjant Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms\, kviečiame pažinti Pamario krašto kultūros paveldą ir tautodailėje gyvuojančius gyvybės\, atminties bei tikėjimo ženklus. Parodoje susitinka krikštai\, kryžiai\, šventųjų vaizdiniai ir gyvybės medžiai\, atskleidžiantys krašto tradicijas bei savitą kūrėjų santykį su jomis. \nEkspoziciją papildys kitų darbų\, kurių fiziškai neįmanoma atgabenti į parodos salę\, fotografijos. Jos leis pažinti ir tuos kūrinius\, kurie lieka savo aplinkoje\, susiję su konkrečia vieta ir jos istorija. \nGYVYBĖS\, ATMINTIES IR TIKĖJIMO ŽENKLAI \nGyvybės medis parodoje kviečia apmąstyti žmogaus ryšį su gamta\, savo kilme ir protėvių palikimu. Jo šaknys\, kamienas ir šakos simboliškai jungia praeitį\, dabartį ir ateitį\, primena kartų tęstinumą\, gyvybės cikliškumą ir atsinaujinimą. Šis simbolis skatina susimąstyti apie tai\, ką paveldime ir perduodame kitoms kartoms. Tai praamžiškas simbolis\, žinomas daugelyje pasaulio kultūrų ir religijų. Mūsų krašte jo ištakos siejamos su ikikrikščioniškąja baltų pasaulėžiūra\, o medžio simbolika aptinkama tiek katalikiškosios Didžiosios Lietuvos\, tiek liuteroniškosios Mažosios Lietuvos kultūrinėse tradicijose. \nYpatingą vietą Pamario krašto pavelde užima krikštai\, dar vadinami krikšteliais ar krikštužiais. Tai saviti mediniai antkapiniai paminklai\, siejami su Mažosios Lietuvos laidojimo kultūra ir evangelikų liuteronų kapinėmis. Jų siluetai išgaunami profiliuojant medžio lentą\, o formose atsikartoja augalų\, paukščių\, gyvūnų ir geometriniai motyvai. Tradiciškai krikštai statyti mirusiojo kojūgalyje\, jų stiebas siekdavo kapo dugną. \nKrikštų kilmė ir simbolika iki šiol kelia diskusijų. Vieni tyrėjai jų formose įžvelgia senosios baltų pasaulėjautos tęstinumą\, kiti pabrėžia sąsajas su protestantiškąja kultūra ir platesnėmis Europos antkapinių paminklų tradicijomis. Šie skirtingi požiūriai kviečia krikštus pažinti kaip kultūrų ir tikėjimų sąveiką liudijančius ženklus\, kurių prasmė neapsiriboja vienu aiškinimu. \nMedžio trapumas\, istoriniai sukrėtimai ir besikeičiantys laidojimo papročiai lėmė daugelio senųjų krikštų nykimą. Todėl šiandien jų išsaugojimas neatsiejamas nuo senųjų pavyzdžių dokumentavimo\, rekonstravimo ir meistrystės žinių perdavimo. Menininkų\, amatininkų\, tyrėjų ir vietos bendruomenių pastangos padeda išlaikyti šią tradiciją matomą ir atpažįstamą. \nKrikštų formos gyvuoja ir už kapinių ribų – memorialiniuose ženkluose\, skulptūrose\, grafikoje bei kitose meno srityse. Jos tampa įkvėpimu kūrėjams\, ieškantiems būdų įprasminti krašto istoriją ir kultūrinę tapatybę. Kartu kyla klausimas\, kaip išsaugoti ne tik paminklo pavidalą\, bet ir jo ryšį su vieta\, žmogumi bei pirmine paskirtimi. \nParodoje eksponuojami kryžiai ir šventųjų vaizdiniai atspindi tikėjimo\, globos\, vilties ir mirusiųjų atminimo temas. Skirtingų autorių kūryba atskleidžia\, kaip tradicinės formos išlieka atpažįstamos ir kartu įgauna individualią meninę išraišką. \nAPIE PARODOS KŪRĖJUS \nEduardas Jonušas (1932–2014) – Nidoje gyvenęs ir kūręs menininkas\, daug jėgų skyręs Kuršių nerijos kultūros paveldui išsaugoti. Rinkdamas istorinę ir ikonografinę medžiagą\, fiksuodamas išlikusius krikštus\, remdamasis senosiomis nuotraukomis ir vietos gyventojų prisiminimais\, jis atkūrė senuosius Nidos kapinių krikštus. Menininko rūpestis etnografinėmis kapinėmis ir senaisiais antkapiniais paminklais padėjo išsaugoti svarbią krašto istorinės atminties dalį. Jo pradėtą darbą tęsia kiti medžio meistrai\, atkuriantys laiko ir gamtos paveiktus krikštus. \nJonas Čepas (g. 1950 m.) – visuomenininkas\, tautodailininkas ir ilgametis Agluonėnų kultūrinio paveldo puoselėtojas\, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Jo veikloje svarbią vietą užima krašto istorijos įamžinimas ir krikštų tradicijos gaivinimas. Jis nuo 1985 m. rekonstruoja senuosius krikštus žemyninės dalies senosiose kapinėse\, kuria krikštus bei krikšto formos informacinius\, memorialinius ženklus. Tautodailininkas yra „Krikštų kalnelio“ Agluonėnuose idėjos autorius ir vienas pagrindinių jos įgyvendintojų\, iki šiol besirūpinantis jo priežiūra ir puoselėjimu. Parodoje pristatomi jo gyvybės medžiai ir krikštai leidžia pažinti autoriaus santykį su medžiu\, atmintimi ir vietos istorija. \nVaidotas Bliūdžius (g. 1972 m.) – Švėkšnoje kuriantis sertifikuotas tradicinių amatų meistras\, dailidė\, laivadirbys ir vėtrungių kūrėjas. Tęsdamas šeimos dailidystės tradiciją\, jis prisideda prie Mažosios Lietuvos medinio paveldo išsaugojimo. Meistras pagamino Eduardo Jonušo atkurtų krikštų kopijas\, taip pratęsdamas ankstesnio kūrėjo darbą. Jo veikla primena\, kad seniesiems krikštams išsaugoti būtinas nuolatinis rūpestis\, praktinės žinios ir atsakomybė už tradicijos tęstinumą. \nSaulius Rumbutis (g. 1961 m.) – Gargžduose kuriantis medžio drožėjas\, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1991 metų. Jo kūryboje svarbios Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos medžio tautodailės tradicijos. Gilindamasis į krikštų raišką\, autorius kuria savitas jų interpretacijas. Jo darbai atskleidžia\, kaip tradicinė forma gali tapti atspirties tašku šiuolaikinei kūrybai. Meistro sukurtas krikštas papildo ir Agluonėnų Lietuvininkų ąžuolyne esantį „Krikštų kalnelį“\, skirtą iškilioms Mažosios Lietuvos asmenybėms atminti. \nValentinas Dilginas (g. 1970 m.) – Kretingalėje kuriantis tautodailininkas\, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys\, kurio kūrybos sritys apima medžio drožybą\, juvelyriką\, gintaro ir žalvario dirbinius bei tapybą. Autorius domisi senąja baltų kultūra\, jos filosofija ir pasaulėžiūra. Jo kūriniuose svarbūs etnokultūriniai ženklai ir simboliai. Kūrybinę veiklą jis papildo edukacijomis\, dirbtuvėmis ir tradicinėmis kultūrinėmis iniciatyvomis. \nJūratė Kadilė (g. 1970 m.) – tautodailininkė\, dailės pedagogė ir edukatorė\, kurianti odos dirbinius. Jos veikloje susitinka meninė kūryba\, amato išmanymas ir žinių perdavimas kitiems. Autorė dalyvauja parodose\, o kūrybiniuose užsiėmimuose supažindina su odos apdirbimu ir dekoravimu. Savo kūrybą ji sieja su kasdienybės pastebėjimais ir tuo\, kas teikia džiaugsmą. \nIrena Kvedarienė (g. 1957 m.) – Palangoje gyvenanti medžio raižinių ir skulptūrų kūrėja\, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Jos darbuose svarbią vietą užima sakralinės temos bei šventųjų vaizdiniai. Medžio raižiniuose autorė tęsia liaudies grafikos tradiciją\, dėmesį skirdama linijai\, kompozicijai ir vaizduojamų figūrų išraiškai. 2024 metais ji tapo nacionalinio liaudies meno konkurso „Aukso vainikas“ vaizdinės liaudies dailės laureate. \nLina Bendžiūtė-Petravičienė (g. 1987 m.) – tautodailininkė\, edukatorė ir tradicinių amatų puoselėtoja\, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narė. Kūrybinę veiklą ji derina su edukaciniu darbu: supažindina dalyvius su medžiagomis\, darbo eiga ir padeda patiems patirti kūrimo procesą. Jos vedamos vilnos vėlimo\, verbų rišimo\, sodų vėrimo\, vainikų pynimo\, žvakių liejimo ir kt. dirbtuvės suteikia galimybę kiekvienam išbandyti rankų darbą ir susipažinti su natūralių medžiagų formavimo technikomis. \n  \nParoda kviečia pažinti kūrinius ir žmones\, kurių pastangomis Pamario krašto paveldas išsaugomas\, atkuriamas ir tęsiamas. Tai proga įsižiūrėti į pažįstamus simbolius\, atrasti jų prasmių įvairovę ir susimąstyti\, kaip prie savo krašto kultūrinės atminties išsaugojimo galime prisidėti kiekvienas. \n📅 Parodos atidarymas – 2026 m. spalio 29 d. 16.00 val.\n📍 Klaipėdos rajono etninės kultūros centras\, Gargždų g. 1\, Dovilai.\n🗓️ Paroda veiks iki 2027 m. sausio 6 d. \n 
URL:https://etnodovilai.lt/renginys/paroda-gyvybes-medis-krikstai-kryziai-sventieji/
LOCATION:Klaipėdos rajono etninės kultūros centras\, Dovilų etninės kultūros centras\, Dovilai\, Lithuania
CATEGORIES:Parodos,Šventės
ATTACH;FMTTYPE=image/png:https://etnodovilai.lt/wp-content/uploads/2026/10/Gyvybes-medziai-krikstai-kryziai-sventieji-2.png
ORGANIZER;CN="Klaip%C4%97dos Rajono Etnin%C4%97s Kult%C5%ABros Centras":MAILTO:info@etnodovilai.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20261111T100000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20261126T200000
DTSTAMP:20261117T022453
CREATED:20261103T123556Z
LAST-MODIFIED:20261104T113147Z
UID:2907-1794391200-1795723200@etnodovilai.lt
SUMMARY:Paroda I „Žolelių laboratorija: augalai fotografijos šviesoje“
DESCRIPTION:Žolelių laboratorija: augalai fotografijos šviesoje – fotografijų paroda Gargžduose \n2026 m. lapkričio 11 d. 10 val. kavinėje „Minė“ (Klaipėdos g. 16\, Gargždai) vyks fotografijų parodos „Žolelių laboratorija: augalai fotografijos šviesoje“ atidarymas. Parodoje pristatomi Gargždų\, Judrėnų ir Kretingalės gyventojų darbai\, kviečiantys pažvelgti į savo krašto augalus per fotografiją\, kūrybinį eksperimentą ir asmeninį santykį su aplinka. \nFotografijų autorius subūrė smalsumas\, domėjimasis augalais ir noras geriau pažinti savo vietovės savitumą. Tarp eksponuojamų darbų – juostiniu fotoaparatu užfiksuoti Gargždų miesto augalai ir fotografijos iš Judrėnų bei Kretingalės. Skirtingų vietovių vaizdai leidžia pamatyti\, kas patraukė dalyvių dėmesį ir ką jie pasirinko išsaugoti fotografijoje. \nAugalai fotografijos kūrimo procese \nParodos ištakos – meninis tyrimas ir jau įvykusios kūrybinės dirbtuvės su menininke ir tyrėja Arūne Baronaite. Savo kūryboje ji jungia analoginę fotografiją\, ekologiją\, augalus\, mikrobiologinius procesus ir lauko tyrimus. \nDirbtuvėse dalyviai tyrinėjo\, kaip mūsų krašto žolelės ir kiti augalai gali tapti fotografijos kūrimo proceso dalimi. Eksperimentuodami su natūraliais augaliniais fotografijos ryškalais\, jie stebėjo augalinių medžiagų poveikį vaizdui\, jo tonams ir faktūroms. Augalas šiame procese tapo ir fotografuojamu objektu\, ir medžiaga\, prisidedančia prie fotografijos atsiradimo. \nMeniniame tyrime pasitelktos tradicinės žolelės – ramunėlės\, jonažolės\, pelynai\, mėtos ir kraujažolės. Jų naudojimas fotografijoje atvėrė galimybę tyrinėti augalų savybes\, šviesos poveikį ir netikėtus kūrybinio proceso rezultatus. Kiekviena fotografija išsaugo dalyvio pasirinktą vaizdą ir eksperimentavimo su augalinėmis medžiagomis pėdsaką. \nVietos žmonių žvilgsnis į savo kraštą \nParodos autoriai – vietos gyventojai\, augalų mėgėjai ir smalsautojai. Dalyvavimas dirbtuvėse suteikė progą atidžiau įsižiūrėti į pažįstamą aplinką\, išbandyti fotografijos galimybes ir pasidalyti savo pastebėjimais su kitais. \nGargždų\, Judrėnų ir Kretingalės fotografijos vienoje parodoje sujungia skirtingas vietas bei asmenines patirtis. Per autorių pasirinkimus atsiskleidžia jų santykis su augalais\, kasdiene aplinka ir savo krašto tapatybe. Paroda kviečia stabtelėti prie to\, pro ką dažnai praeiname\, ir pastebėti artimos aplinkos įvairovę. \nBendruomeniniai darželiai ir gyvoji atmintis \nMeninis tyrimas „Žolelių laboratorija: augalai fotografijos šviesoje“ yra Klaipėdos rajono etninės kultūros centro projekto „Žaliuojanti ir žydinti mūsų savastis“ dalis. Projektas telkia trijų Klaipėdos rajono vietovių bendruomenes kurti ir puoselėti bendruomeninius darželius\, kuriuose susitinka augalai\, žmonės ir pasakojimai. \nDalydamiesi augalais iš savo sodų\, gyventojai perduoda ir su jais susijusias istorijas\, šeimos tradicijas bei prisiminimus. Taip darželiai tampa vietos kultūrinės atminties erdvėmis. Juose svarbus ir augalų tęstinumas\, ir žmonių ryšys su tuo\, ką jie augina bei išsaugo ateičiai. \nFotografija papildo šį procesą\, suteikdama galimybę užfiksuoti augalus ir žmonių žvilgsnį į juos. Parodoje susitinka tradicija\, ekologija ir meninė raiška\, o augalai atsiskleidžia kaip vietos paveldo ir kūrybinio pažinimo dalis. \nParoda keliaus po tris vietoves \nKviečiame parodos autorius\, dirbtuvių dalyvius ir visus\, besidominčius fotografija\, augalais bei savo krašto kultūra\, susitikti atidaryme Gargžduose. \nParodos atidarymas vyks 2026 m. lapkričio 11 d.\, trečiadienį\, 10 val. kavinėje „Minė“\, Klaipėdos g. 16\, Gargžduose. \nGargžduose paroda veiks iki lapkričio 26 d. Vėliau ją vešime eksponuoti į Judrėnus ir Kretingalę\, kad trijų vietovių gyventojai galėtų iš arti apžiūrėti bendro kūrybinio proceso rezultatus. \nProjektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos rajono savivaldybė. \nOrganizatorius – Klaipėdos rajono etninės kultūros centras. \nPartneriai – Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka\, Judrėnų Stepono Dariaus bendruomenė\, Klaipėdos universiteto Botanikos sodas ir Virblės medelynas. \nInformacinis partneris – Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“.
URL:https://etnodovilai.lt/renginys/paroda-i-zoleliu-laboratorija-augalai-fotografijos-sviesoje/
LOCATION:Klaipėdos g. 16\, Gargždai\, Klaipėdos g. 16\, Gargždai\, Klaipėdos raj.\, 96154\, Lithuania
CATEGORIES:Parodos
ATTACH;FMTTYPE=image/png:https://etnodovilai.lt/wp-content/uploads/2026/11/Itraukti-antraste-„Facebook-irasas-7.png
ORGANIZER;CN="Klaip%C4%97dos Rajono Etnin%C4%97s Kult%C5%ABros Centras":MAILTO:info@etnodovilai.lt
END:VEVENT
BEGIN:VEVENT
DTSTART;TZID=Europe/Vilnius:20261117T180000
DTEND;TZID=Europe/Vilnius:20261129T200000
DTSTAMP:20261117T022453
CREATED:20261109T114547Z
LAST-MODIFIED:20261109T114645Z
UID:2920-1794938400-1795982400@etnodovilai.lt
SUMMARY:Dirbtuvėlės | LAPKRIČIO KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS DOVILUOSE
DESCRIPTION:LAPKRIČIO KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS DOVILUOSE\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\n\nKviečiame šeimas ir mokinių klases į Klaipėdos rajono etninės kultūros centrą. Lapkritį liesime bičių vaško žvakes\, kursime medžio raižinių atspaudus\, gaminsime suvenyrinius krikštus ir pinsime Advento vainikus.\n\n\n Su Klaipėdos rajono gyventojo kortele visoms dirbtuvėms taikoma 50 % nuolaida. Programoje nurodytos kainos prieš nuolaidą.\n\n\n Lapkričio 17 d. 18.00 val. – žvakių liejimas „Kai sutemsta anksti…“\nSu tautodailininke Lina Petravičiene liesime žvakes iš natūralaus bičių vaško\, susipažinsime su senosiomis žvakių gamybos tradicijomis ir parsinešime namo savo pagamintą žvakę.\nSkirta šeimoms. Kaina – 10 Eur asmeniui.\n\n\n Lapkričio 19 d. 11.00 val. – medžio raižinių anspaudai su Irena Kvedariene\nTautodailininkė Irena Kvedarienė supažindins vaikus su medžio raižinių istorija ir amato ypatumais\, pasidalins savo kūrybos patirtimi ir parodys\, kaip medyje išraižytas piešinys perkeliamas ant popieriaus. Vaikai patys išbandys šią techniką ir kurs savo atspaudą.\nSkirta vaikams ir mokinių klasėms. Trukmė – iki 1 val. Kaina – 5 Eur vaikui.\n\n\n Lapkričio 22 d. 15.00 val. – Advento vainikų pynimas\nSu tautodailininke Lina Petravičiene pinsime ir puošime vainikus iš visžalių šakelių bei kitų natūralių medžiagų. Pindami prisiminsime lietuvių Advento papročius ir pasikalbėsime\, kodėl vainiko ratas siejamas su gyvybės tęstinumu. Kiekvienas dalyvis namo parsineš savo nupintą vainiką.\nSkirta šeimoms. Kaina – 20 Eur asmeniui.\n\n\n Lapkričio 24 ir 25 d. 18.00–20.00 val. – medžio pjovimas ir apdirbimas su Sauliumi Rumbučiu\n\n\nGargžduose kuriantis medžio drožėjas Saulius Rumbutis\, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1991 m.\n\n\nDirbtuvėse meistras supažindins su krikštų formomis ir parodys\, kaip iš medžio išpjauti pasirinktą siluetą. Jam prižiūrint ir laikantis saugos reikalavimų\, galėsite išbandyti profesionalias figūrinio medžio pjovimo stakles ir pasigaminti kūrinį.\n\n\nPasirinkite vieną iš dviejų datų. Skirta šeimoms su vaikais nuo 9 metų. Vaikai dalyvauja kartu su suaugusiuoju. Kaina – 30 Eur asmeniui.\n\n\n Lapkričio 29 d. 15.00 val. – Advento vainikų pynimas\nDar viena proga su tautodailininke Lina Petravičiene nusipinti Advento vainiką iš natūralių medžiagų ir prisiminti šviesos laukimo papročius.\nSkirta šeimoms. Kaina – 20 Eur asmeniui.\n\n\n Klaipėdos rajono etninės kultūros centras\, Gargždų g. 1\, Dovilai\n [Pasirinkite dirbtuves ir užsiregistruokite](https://forms.gle/ogRHBhp5cKMxhyq98)\n\n\nIki susitikimo Doviluose!
URL:https://etnodovilai.lt/renginys/dirbtuveles-kurybine-edukacija-dovilai/
LOCATION:Klaipėdos rajono etninės kultūros centras\, Dovilų etninės kultūros centras\, Dovilai\, Lithuania
CATEGORIES:Edukacija
ATTACH;FMTTYPE=image/png:https://etnodovilai.lt/wp-content/uploads/2026/11/Lapkricio-kurybines-dirbtuves-Doviluose.png
ORGANIZER;CN="Klaip%C4%97dos Rajono Etnin%C4%97s Kult%C5%ABros Centras":MAILTO:info@etnodovilai.lt
END:VEVENT
END:VCALENDAR